Pirminiai žetonų pardavimai (ICO’s) – II dalis. Naujų projektų analizė

Įvadas

Prieš pereinant prie šio straipsnio turinio, apibendrinkime tai, ką sužinojome pirmoje dalyje:

• Norėdami dalyvauti pirminiuose pardavimuose, daugeliu atvejų prieš tai turėsime investuoti į naujų projektų paleidimo projektus – vadinamuosius launchpads.
  
  
• Ši investicija bus ženkli – tūkstančių ar dešimčių tūkstančių dolerių vertės, ypač jei norite įgyti garantuotą teisę arba kuo didesnį šansą patekimui į išankstinius pardavimus. Todėl jei pasiryžote šiam žingsniui, labai svarbu pamatuoti pirkimo tašką bei laiką. Tai – dar viena investicija, kuriai galioja visi sėkmingo investavimo dėsniai. Nepamirškite, kad launchpad’ų žetonai, suteikiantys teisę į ICO’s, yra lygiai tokie patys altkoinai – volatilūs, nepastovūs ir priklausomi nuo bendrų nuotaikų rinkoje;
  
  
• Išsirinkti patinkantį launchpad projektą reikės savarankiškai atliekant fundamentalią analizę. Ne visi jie vienodi: kai kurie siūlo garantuotą teisę į pardavimus, tačiau naujų projektų žetonų bus galima įsigyti tik už nedidelę sumą (maža alokacija), kiti laimėtojus atrenka loterijos principu (taigi, net laikydami launchpad žetonų ne visada galėsite būti išpardavimo dalimi), tačiau siūlo labiau išreklamuotus naujus projektus ir/ar didesnes alokacijas.
  
  Visą su tuo susijusią informaciją galima rasti launchpad projektų svetainėse ar telegram kanaluose.

Fundamentali analizė

Laikykime, kad:

1. Nusipirkote pakankamą kiekį kokios nors paleidimo platformos žetonų;
2. Įgijote teisę dalyvauti kokio nors startuolio išankstiniuose pardavimuose

Tai – puiki pradžia! Tačiau tuo viskas nesibaigia.

Dabar reikės įvertinti, ar tas startuolis yra vertas Jūsų investicijos. Nors pirmoje dalyje minėjau, kad dažniausiai dalyvavimas ICO pasižymi palankiu rizikos/atlygio santykiu (gana retai žetonų kaina nukrentą žemiau ICO kainos), tai nereiškia, kad reiktų savo lėšas patikėti bet kam.

Šis įvertinimas – ne kas kita, kaip fundamentali naujo projekto analizė. Savotiška namų darbų užduotis kiekvienam potencialiam investuotojui.

Pateikiu sąrašą dalykų, kuriuos prieš išsiunčiant savo lėšas įvertinti būtina.

1. Svetainė

Logiška, kad analizę pradėsime nuo pirmos pažinties su startuoliu.

Koks tai projektas?

Kokią problemą sprendžia? Svetainėje ieškokite whitepaper dokumento – jame bus visa su tuo susijusi informacija

Ar niša į kurią pretenduojama nėra labai „prisotinta”? Natūralu – kuo daugiau panašių projektų, tuo sunkiau bus pasiūlyti kažką naujo. Kita vertus, jei niša šiuo metu madoje, trumpalaikėje perspektyvoje galima tikėtis stipraus kainos šuolio vos pasirodžius prekyboje. Pavyzdžiui, NFT’s bumo metu bet kuris su tuo susijęs startuolis rodė labai gerus rezultatus kainos atžvilgiu. Žinoma, kol ši mada nepraėjo.

Kaip atrodo projekto roadmap’as, t.y vystymosi planas ir kada numatomi svarbūs etapai? Jeigu nieko „grandiozinio” artimoje ateityje nenumatyta, galima tikėtis vangoko kainos judėjimo. Bent jau iki tol, kol startuolis neįsivažiuos. Iš esmės tai nėra blogai, tačiau investuojant būtina įvertinti opportunity cost efektą – galbūt pinigus būtų galima įdarbinti ten, kur jie pelną atneštų anksčiau? Žinoma, čia nekalbu apie meme’us.

Kas yra potencialūs konkurentai ir kaip jiems sekasi rinkoje?

Kas sudaro projekto komandą, kokia komandos narių patirtis kripto industrijoje ir ne tik?

Ar projektas jau turi partnerių / žinomų rinkoje investuotojų?
Ir t.t…

Jei apžvelgus aptartus dalykus susidarėte pozityvų įspūdį, galima eiti toliau.

2. Žetonų ekonomika (tokenomics)

Tai yra labai svarbus faktorius vertinant, kokią grąžą gali atnešti investavimas į tam tikro projekto ICO.

Kaip pavyzdį pateiksiu poros startuolių, paleistų į rinką TrustSwap platformoje, žetonų ekonomikos lenteles. Tokias ar panašias galima rasti prieš kiekvieną ICO, nepriklausomai nuo platformos, kurioje tai vyksta.

Jei mus domina būtent pelno potencialas artimoje ateityje, svarbiausi skyriai būtų šie:

• Liquidity. Kuo daugiau lėšų projektas paskiria prekybai, tuo projekto kaina bus likvidesnė, t.y mažiau jautri stambiems pirkimams / pardavimams, atsparesnė manipuliacijai. Dar geriau (tiesą sakant, netgi būtina), jei šios prekybai skirtos lėšos (liquidity) netrukus po pasirodymo prekyboje yra užrakinamos išmaniajame kontrakte (liquidity lock). Tai reiškia, kad projekto kūrėjai negalės kada panorėję šių lėšų „ištraukti” bei pasisavinti. Tai byloja apie rimtus startuolio ketinimus ir, be abejo, yra pliusas bendram projekto įvaizdžiui.
  
  
• Initial market cap. Prisiminkime, kad kapitalizacija = žetono kaina * cirkuliuojančių žetonų skaičius. Taigi, kuo mažesnė pradinė kapitalizacija, tuo projektas, pasirodęs prekyboje, turi daugiau vietos savo kaina šauti aukštyn.
  Atkreipkite dėmesį, kad aukščiau pateiktame pavyzdyje VSO žetono pirminė kapitalizacija yra 4.3 karto mažesnė už DFND. Kitaip tariant tai reiškia, kad VSO žetonas savo kaina gali paaugti keturgubai ir tik tuomet pasieks pradinę DFND kapitalizaciją.
  
  Todėl nenuostabu, kad sudalyvauti VSO pirminiuose pardavimuose apsimokėjo labiau, nei DFND (bent kol kas). Šiai dienai vienas DFND žetonas kainuoja 0.048$ (ICO kaina – 0.03$), o VSO – 0.16$ (ICO kaina – 0.05$)

3. Žetonų paskirstymas (distribution)

Tai dar vienas svarbus veiksnys, turėsiantis tiesioginės įtakos kainos judėjimui kai žetonas išvys dienos šviesą. Žemiau naudosimės tų pačių projektų pavyzdžiais.

Šiose lentelėse galima matyti, koks procentas visų žetonų bus skirtas skirtingoms investuotojų grupėms, projekto komandai ir jo reikmėms; taip pat kiek žetonų bus atrakinta TGE metu (TGE – token generation event – metas, kuomet žetonu viešai pradedama prekiauti rinkoje) ir vėliau.

• Round 1, 2, 3 arba seed / private yra ne viešo išpardavimo metu (pre-sale) žetonus įsigiję investuotojai. Tai dar ankstesnė prekybos fazė nei ICO. Tokie išpardavimai būna prieinami tik gana siauram ratui, todėl parduodami pačia žemiausia kaina, net žemesne nei ICO. Šios investuotojų grupės, kaip taisyklė, projektui „įsipareigoja” ilgesniam laikotarpiui – visus sau priklausančius žetonus pre-sale metu įsigiję žmonės gauna per ilgesnį laiko tarpą, nei ICO. Periodinis savininkui priklausančių žetonų atrakinimas ir perdavimas jo valdžion angliškai yra vadinamas vesting.
  
  
• Public / ILO / ICO / IDO – čia aktualu mums. Dalyvaudami pirminiuose pardavimuose, šiame skyrelyje sužinosime, kokią dalį žetonų gausime pirmąją dieną ir jei tai nėra 100%, kaip ir per kiek laiko gausime likusią dalį.
  
  
• Team – kuo ilgiau užrakinti komandos žetonai, tuo patikimiau galime žvelgti į projektą. Tai rodo komandos pasitikėjimą savo jėgomis, rimtus ketinimus ir ilgo laikotarpiu tikslus.

Vėlgi, kalbant trumpuoju laikotarpiu, esminiai momentai yra šie:

Kuo didesnį žetonų kiekį TGE metu pre-sale bei ICO pirkėjai gaus į savo sąskaitas, tuo didesnės galime tikėtis pardavimų apimties, taigi ir neigiamos įtakos žetono kainai. Priežastis paprasta – vos žetonui pasirodžius prekyboje (o ypač decentralizuotose keityklose), juos pačia žemiausia kaina superka ne žmonės, o bot’ai, taip dirbtinai sukeldami žetono vertę. Žmogui praktiškai nėra įmanoma įsigyti žetonų ICO deklaruojama kaina. Štai kodėl pirminiai investuotojai turi pretekstą iškart parduoti ir fiksuoti pelną. Taigi, kuo daugiau žetonų pirmąją minutę pakliūna į išankstinių pirkėjų sąskaitas, tuo volatilesnio kainos judėjimo galime tikėtis pirmosiomis valandomis. Kartais tai gali priminti pump-and-dump grafikus. Kita vertus, kuo anksčiau „popierinės rankos” (nekantrūs investuotojai) paliks projektą, tuo grečiau jo kaina galėsi pradėti augti organiškai. Reziumė, jei nedalyvote ICO, niekuomet neskubėkite naujo žetono pirkti vos jam pasirodžius prekyboje! Taip galima labai skaudžiai nudegti. Daug saugiau bus luktelėti, kol dulkės nusės ir žetono kaina ras stabilų lygį.

Apskritai, investuojant į bet kokį naują ar neseniai rinkoje pasirodžiusį projektą būtina išsiaiškinti, koks agresyvus yra naujų žetonų paleidimo į rinką tvarkaraštis. Kuo daugiau ir dažniau jie išleidžiami, tuo prastesnės kainos kilimo perspektyvos. Iš kitos pusės, sulaukus pirminių investuotojų išsipardavimo galima nutaikyti labai neblogas progas pirkimui.

Išvada

ICO’s – viena iš kripto nišų. Kaip ir visos, ji veikia ciklais. Tai būtina įvertinti prieš investuojant ženklią sumą į bet kokį launchpad projektą. Tam tikromis rinkos fazėmis ir atvejais turėti priėjimą prie projektų ICO gali būti tiesus kelias į 5, 10, 20, 50 ar net daugiau X. Kitais atvejais investavimo į naujus projektus net nesvarstysite (per maža alokacija / nepatinkantis projektas / prastos rinkos sąlygos ir pan.)

Taip pat reikia nepamiršti, kad investavę į ICO savo sąskaitoje turėsite micro arba low cap žetoną – tai pati rizikingiausia kripto kategorija. Pernelyg praskiedus savo portfelį dideliu kiekiu tokių projektų, greitai galite nešti daugiau rizikos, nei toleruojate. Čia dar reikia pridurti, kad žemos kapitalizacijos žetonai domina didelę dalį investuotojų tik esant gan specifinėmis rinkos sąlygomis. Todėl nors teoriškai į mėnulį nuskristi laikant tokius žetonus atrodo nesunku, praktikoje viskas nėra taip paprasta.

Galiausiai investuoti į ICO ar ne yra dar vienas individualus klausimas, priklausantis nuo daugelio faktorių, tokių kaip rizikos tolerancija, kapitalo valdymo strategija, rinkos vizija ir t.t.

Tikiuosi, kad šie straipsniai suteikė naudingos informacijos ir bent šiek tiek palengvino supratimą apie tai, kaip vyksta žemos kapitalizacijos deimantų medžioklė jiems dar net nepasirodžius prekyboje.