Blokų grandinė arba blockchain. Kaip tai veikia?

Bet kokie pervedimai ar transakcijos, atliekamos kriptovaliuta, yra decentralizuotos, t.y neturinčios tarpininko.

Kas tuomet užtikrina, kad siunčiamos monetos sklandžiai paliktų siuntėją ir saugiai pasiektų gavėją? Kas užtikrina, kad toks pavedimas iš viso gali įvykti? Kas tokią operaciją užfiksuoja duomenų „registre“?

Tarpininko ir transakcijų tvirtintojo vaidmenį kripto pasaulyje atlieka technologija, lietuviškai vadinama blokų grandine arba tiesiog blockchain.

Kadangi visa kriptovaliutų ekosistema ir veikimas yra paremti šia technologija, bendram supratimui tikrai verta bent šiek tiek pasigilinti į jos veikimo principą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad čia „pakapstysime“ tik patį paviršių, nesileisdami į technines detales.

Pavyzdys

Įsivaizduokime, kad Jonas ir Petras turi po 2 bitkoinus.

Jonas nusprendžia Petrui gimtadienio proga nusiųsti 1-ą bitkoiną. Šiai operacijai įvykdyti, kompiuteriniame tinkle (kurį sudaro didelis skaičius kompiuterių) yra sukuriamas specialus blokas. Jame yra laikoma visa su šia unikalia operacija susijusi informacija (siuntėjo bei gavėjo „sąskaitų“ adresai, pavedimo suma, taip pat abiejų šalių turimas valiutos kiekis). Jonui paspaudus mygtuką „siųsti“, šis naujai sukurtas blokas yra išsiunčiamas į tinklą patvirtinimui.

Tuomet kompiuteriai, esantys tinkle (jie visi turi prieigą prie tos pačios, naujausios informacijos), šią operaciją „tvirtina“, t.y tikrinama, ar pavedimas yra teisėtas ir gali būti įvykdytas. Sulaukus reikiamo skaičiaus patvirtinimų (confirmations), operacija laikoma sėkminga ir blokas, kuriame ji užkoduota, kasėjų (miners) pagalba susiejamas su blokų grandine. Kad tai galėtų įvykti, kasėjų kompiuteriai turi išspręsti sudėtingas matematines užduotis. Jas išsprendus, naujas blokas pagaliau prijungiamas prie blokų grandinės ir kasėjai už šią išspręstą užduotį gauna atlygį bitkoino forma. Štai kam kasėjams reikalingi galingi kompiuteriai.

Taip blokchain’e susietų tarpusavyje blokų pavidalu saugoma informacija apie praeityje vykusias transakcijas. Tai – milžiniškas įvykusių skaitmeninių pavedimų archyvas arba duomenų bazė, kurioje dėl jos veikimo principo yra itin sunku klastoti jau išsaugotą informaciją.

Taigi dabar Jonas turi 1, o Petras – 3 bitkoinus. Tai įrašyta blokų grandinėje ir kiekvienas prie jos prijungtas kompiuteris turi šią informaciją.

Jeigu Jonas nuspręstų padovanoti Petrui dar 2 bitkoinus, procesas kartotųsi iki „patvirtinimo“ dalies. Kadangi visi tinkle esantys kompiuteriai jau „žino“, jog Jono balansas tėra 1 bitkoinas, išsiuntus į tinklą bloką su nelogiška informacija, tokia transakcija nebūtų patvirtinta, blokas būtų atmestas ir pavedimas nepavyktų. Blokų grandinė liktų nepakitusi.

Dėl to, kad tokia pati informacija apie naujausią blockchain’o būklę yra pasklidusi po daugybę kompiuterių, „nulaužti“ visą blokų grandinę ar ja manipuliuoti yra praktiškai neįmanoma.

Blokų grandinės grafinė schema. https://www.investopedia.com/

Pabaigai…


Šiuo pavyzdžiu trumpai apžvelgėme, kaip veikia Bitcoin blokų grandinė.

Svarbu žinoti, kad ne visos egzistuojančios kripto blokų grandinės veikia vienodai. Kiekviena nepriklausoma (layer 1) kriptovaliuta, pvz. Ethereum turi atskirą blockchain’ą, kurio paskirtis yra skirtinga. Jeigu Bitcoin naudojama paprastai pervesti skaitmenines lėšas iš taško A į tašką B, Ethereum paskirtis – įgalinti išmaniųjų sutarčių (smart contracts) veikimą tinkle. Todėl aiškinti Ethereum veikimą Bitkoino pavyzdžiu jau nebebūtų tikslinga.

2 thoughts on “Blokų grandinė arba blockchain. Kaip tai veikia?

Comments are closed.