Altkoinai. Parametrai ir pirminė fundamentali analizė arba DYOR


Šiame straipsnyje sužinosite:

  • Su kokiais altkoinų parametrais būtina susipažinti prieš investuojant;
  • Kaip atlikti pirminę fundamentalią analizę


Praeitame straipsnyje aptarėme, į kokias grupes galime skirstyti alternatyvias monetas vertindami jas pagal bendrą vertę rinkoje. Vis dėlto tai toli gražu ne viskas, į ką turime atsižvelgti prieš pradėdami galvoti apie investiciją. Yra bent keletas kitų parametrų, kuriuos būtina suprasti ir įvertinti.

Čia mums vėl pasitarnaus coingecko.com. Susiradę norimą projektą ir ant jo spustelėję, pateksime į puslapį, kuris yra nepakeičiamas pradedant pažintį su bet kokiu kripto projektu.

Žemiau kaip pavyzdį naudosime Chainlink.

Kairėje pusėje pateikta daug naudingų nuorodų:

  • Pagrindinė projekto svetainė, nuorodos į tinklaraščius;
  • Explorers – šios nuorodos veda į specialius tinklapius, kuriuos galime pavadinti blokų grandinės google. Juose galime pamatyti blockchain’o, kuriame veikia dominantis projektas, vykstančias ar įvykusias transakcijas, sekti bet kokį (taigi ir asmeninį) kripto adresą, stebėti kokio nors projekto investuotojų skaičių bei kaip jis kinta ir t.t;
  • Wallets – kokios fizinės piniginės palaiko tam tikrą projektą. Visgi jeigu wallets nėra nurodytos – tai dar nereiškia, jog žetono saugoti hardware wallet’e negalite;
  • Community – nuorodos į projekto bendruomenės soc. kanalus. Pagrindiniai yra telegram bei twitter, rečiau discord;
  • Github pravers žmonėms, kam nesvetimas programinis kodas;
  • Tags padės naviguoti pačiame coingecko.com tinklapyje. Paspaudę ant tam tikro tag’o, pamatysime daugiau tai pačiai kategorijai priskirtų projektų;

Dešiniau – skaičiais išreikšti parametrai:

  • Market cap – bendra projekto vertė arba kapitalizacija. Gaunama vienos monetos kainą padauginus iš cirkuliuojančių rinkoje monetų kiekio;
  • Circulating supply – kiek monetų jau yra iškasta ir laisvai cirkuliuoja rinkoje lyginant su maksimaliu galimu iškasti monetų kiekiu;
  • 24h low / 24h high – žemiausias ir aukščiausias kainų taškai paros bėgyje;
  • Fully diluted valuation – nusako, kokia būtų projekto bendra vertė, jeigu į rinką būtų paleistos visos, net ir dar neiškastos monetos. Gaunama momentinę monetos kainą padauginus iš max supply;
  • 24 hour trading vol – už kokią sumą paros bėgyje projekto monetų buvo pirkta / parduota;
  • Max supply – skaičius, nusakantis kiek daugiausiai monetų gali būti iškasta. Pvz. iškasus paskutinį bitkoiną, daugiau jų rinkoje atsirasti negalės. Ši informacija yra užprogramuota blokų grandinėje ir negali būti manipuliuojama. Reikia paminėti, kad ne visi projektai turi baigtinį monetų skaičių. Pavyzdžiui, Ethereum teoriškai galima kasti iki begalybės.

Kaip atlikti pirminę fundamentalią analizę?

Gana dažnai socialiniuose kripto tinkluose matoma keturių raidžių kombinacija – DYOR. Šifruojasi ji taip – do your own research, o iš anglų kalbos galima būtų išversti: „pasidaryk savo namų darbus”.

Ir išties, idealiu atveju, prieš investuodami į alternatyvią kriptovaliutą turėtume apie ją žinoti praktiškai viską. Mūsų tikslas – surasti solidžius, pernelyg nuvertintus ar neįvertintus projektus.

Toliau išvardinsiu keletą svarbiausių dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, bet reikia pabrėžti, kad sąrašas jais nesibaigia. Tai gali būti tik pirminis šablonas bendram supratimui ar tam tikro projekto „pajautimui”.


Internetinė svetainė

Akivaizdu, kad norėdami sužinoti daugiau apie dominantį projektą, informacijos ieškosime jo tinklapyje. Iš to, kas ten patalpinta, labai dažnai galima spręsti, ar verta gilintis toliau. Išanalizuoti būtina:

  1. Koks tai projektas ir kokią problemą sprendžia / produktą siūlo. Tai labai plati tema, tačiau bet kokiu atveju norime, kad dominantis projektas turėtų aiškią misiją bei paskirtį. Svarbu, jog kuriama infrastruktūra ar produktas spręstų kokią nors konkrečią problemą, pridėtų vertės industrijai ar tiesiog būtų prasminga naudoti vartotojui. Reiktų vengti tuščiais ar nerealiais pažadais paremtų projektų, taip pat orientuotų į ne(be)aktualią / perpildytą nišą.

  2. Whitepaper – šiame dokumente būtent ir kalbama, kokią problemą ir kaip projektas sprendžia ar ketina spręsti. Whitepaper’is turėtų būti išsamus, platus, su tvirtais argumentais, juos patvirtinančiais duomenimis. Jį perskaičius turėtų būti aišku kas, kodėl ir kaip.

  3. Žetonų ekonomika (tokenomics). Tokenomics yra labai, labai svarbus faktorius, turintis itin didelę svarbą žetono kainai. Dažniausiai apie tai galima sužinoti whitepaper’yje. Būtina suprasti:
    • Kokios monetos / žetono panaudojimo galimybės? Kitaip tariant, ką be laikymo galite su jais veikti: galbūt stakinti? Gal gauti nuolaidą paslaugai / produktui ar sutaupyti mokesčių? Įgyti balso teisę tolimesniame projekto formavime (governance)? Kaip taisyklė, rinkoje paklausesni žetonai, suteikiantys savininkams praktinės naudos įvairių privalumų ar pasyvių pajamų pavidalu.
    • Kiek monetų / žetonų laisvai cirkuliuoja rinkoje palyginus su maksimaliu galimu jų skaičiumi? Jeigu didelė dalis žetonų dar neiškasti ar neatrakinti, nemaža tikimybė, kad jiems vėliau patekus į rinką tai turės neigiamos įtakos kainai.
    • Jeigu projektas apynaujis, labai svarbu žinoti kokia dalis cirkuliuojančių monetų buvo nupirkta išankstinių išpardavimų metu ir kokia buvo jų kaina. Trumpai tariant, kuo daugiau žetonų priklauso išankstiniams pirkėjams, tuo stipresnę neigiamą įtaką tai darys kainai (kadangi praktiškai visada išankstiniai pirkėjai būna „pliuse” ir išsipardavinėja).
    • Žetonų atrakinimo tvarkaraštis. Dažnai išankstiniai pirkėjai negali laisvai disponuoti savo žetonais tam tikrą laiką – jie būna užrakinti. Todėl žinodami, kad, pvz. balandžio 1-mąją bus atrakinta dalis žetonų iš rezervo ir išsiųsta išankstiniams pirkėjams, galime tikėtis išaugusio pardavimų kiekio, taigi ir kainos kritimo. Dėl šios priežasties yra labai verta įsigilinti į tai, kaip kiek ir kada nauji žetonai bus paleisti rinkon.

  4. Komanda. Solidūs projektai dažniausiai tinklapyje nurodo, kas sudaro kertinę komandą. Dar geriau, jeigu šalia vardų bei pavardžių yra nurodyti Linkedin profilliai. Taip galime pasidomėti, kokia yra komandos narių patirtis, kokiose kompanijose iki šiol jie dirbo, ką sukūrė, prie kokių projektų yra prisidėję anksčiau ir t.t. Komandos skiltyje dažnai būna nurodyti ir vadinamieji patarėjai (advisors). Geras ženklas, jeigu tarp patarėjų yra gerą reputaciją kripto industrijoje turinčių žmonių arba kitų sėkmingų projektų personalo.

    Reikia paminėti, kad ne visi projektai, kurių komandos anoniminės yra neverti dėmesio. Visgi galėdami daugiau pasidomėti svarbiausiais komandos žmonėmis galime susidaryti kur kas aiškesnį vaizdą.

  5. Partneriai / investuotojai. Kripto industrijoje komandoms įprasta sujungti jėgas, viena kitą papildyti. Todėl jei dominantis projektas turi žinomų ir jau rinkoje įsitvirtinusių partnerių – puiki pradžia. Dar geriau, jeigu projektas turi darbinių ryšių ar sulaukia investicijų iš ne su kripto susijusių kompanijų. Visgi reiktų gan skeptiškai vertinti, jeigu „partnerių” sąraše pateikta daugybė random logotipų. Dažnai ypač naujesni projektai jų į savo svetaines prikiša tik tam, jog atrodytų solidžiau.

  6. Roadmap. Šioje skiltyje galime matyti projekto vystymosi progresą. Tai savotiška laiko juosta, dažniausiai matuojama metų ketvirčiais, kurioje vizualiai parodoma, kokios užduotys, tikslai yra jau įgyvendinti ir ką nuveikti planuojama ateityje. Kuo roadmap’as detalesnis, konkretesnis, aiškesnis, tuo geriau.

  7. Vartotojo sąsaja, dizainas. Jeigu domimės mažiau žinomu projektu ir užėję į jo tinklapį randame tūkstantį kartų matytą šabloną, nemokamas visur naudojamas ikonėles, akivaizdžiai netikrą partnerių sąrašą – tai aiškus signalas, jog komanda savo veidui internete neskyrė daug dėmesio. Kalbant bendrai, jeigu apsilankius tinklapyje kyla įspūdis, jog jis buvo „sumestas” per dieną ar dvi, prieš akis iškart turėtų plevėsuoti ryški raudona vėliava.


Veikla Medium.com svetainėje

Dažnai komandos šiame tinklapyje skelbia naujienas, idėjas, vystymosi proceso eigą ir kitą aktualią informaciją. Čia ne tik galime daugiau sužinoti apie dominantį projektą, bet ir įvertinti, kaip dažnai keliamas naujas turinys.


Socialinė medija

Kripto projektams įprasta naudotis bent keletu soc. medijos tinklų. Plačiausiai naudojami:

  1. Twitter. Naudojamas skelbti naujienoms, viešiems pranešimams, pvz. partnerystėms ir kitam viešai auditorijai skirtam turiniui.

  2. Telegram. Šiame mesendžeryje praktiškai visi projektai turi savo kanalą. Čia bendruomenės gali bendrauti tarpusavyje, diskutuoti apie viską, kas susiję su konkrečiu projektu. Dar svarbiau – dažnai projektų komandos nariai prisijungia prie pokalbių, atsako į žmonių klausimus, o kartais ir duoda užuominų, susijusių su projekto vystymu. Taip akyli, aktyvūs bendruomenės nariai gali sužinoti svarbios, dar nepaviešintos informacijos iš pirmų lūpų ir įgyti pranašumą prieš mases.

    Iš esmės, domintis kokiu nors projektu labai patarčiau prisijungti prie jo bendruomenės kanalo telegram’e, perskaityti visas iškeltas žinutes (pinned messages), kuriose susisteminta visa svarbiausia info ir bent keletą dienų sekti pokalbius. Taip galima susidaryti aiškų vaizdą, kaip yra komunikuojama su esamais ir potencialiais investuotojais, sužinoti projekto aktualijas, problemas, pajausti žmonių nusistatymą (sentiment), įgyti žinių, dar neskelbtų viešai ir daug kitos labai aktualios informacijos. Skyrus tam pakankamai laiko, būsite žingsniu priekyje ir žinosite, ko tikėtis. Dažnu atveju tai lems Jūsų apsisprendimą, vertas investicijos ar ne yra projektas.

    Praktinis patarimas – telegram programoje yra funkcionali paieškos funkcija. Galime ieškoti žinučių įvedę raktažodį arba filtruoti jas pagal autorių – taip nesunkiai rasite projekto komandos ar pačio CEO parašytas žinutes .


Išvada

Šiuo metu rinkoje egzistuoja tūkstančiai įvairių projektų. Pasirinkti teisingą – pastangų ir laiko reikalaujantis darbas. Todėl renkant visą reikalingą informaciją būtina neskubėti. Dar vienas dėmesio vertas patarimas: ieškant alternatyvios monetos / žetono investicijai, visuomet geriau būti skeptiku. Tyrinėkite, ieškokite atsakymų į menkiausią kilusį klausimą ar abejonę. Neradus atsakymo internetiniuose tinklapiuose, klausinėkite telegram kanaluose (jei prieš tai pasinaudosite paieška – išvis super). Projektai turi specialiai pasamdytus žmones, kurie arba tiesiogiai Jums atsakys, arba nukreips reikiama kryptimi.

Bet kokiu atveju, nėra tokio dalyko kaip per išsami analizė. Tinkamai „išlukštenę” projektą, padėsite didelį žingsnį sėkmingos investicijos link. Tačiau ir tai dar ne pabaiga! Tarkime, surinkta informacija apie projektą jus tenkina ir norite įsigyti jo žetonų. Puiku, bet ar tam dabar geras laikas? Apie tai – sekantį kartą.

3 thoughts on “Altkoinai. Parametrai ir pirminė fundamentali analizė arba DYOR

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Please enter CoinGecko Free Api Key to get this plugin works.